Valdininkai tiki, kad tik TEO gali viską, todėl ir nevargsta („Verslo žinios“)
Nors TEO LT monopolis baigėsi dar 2003 m., valstybės įstaigos, pasinaudodamos įstatymo išimtimis, iki šiol vengia skelbti konkursus fiksuotojo ryšio paslaugoms pirkti. Mažieji operatoriai teigia, kad dėl tokios praktikos valstybei skambučiai kainuoja trečdaliu brangiau.

Viešieji fiksuotojo ryšio paslaugų pirkimai Lietuvoje beveik nevyksta, liūdnai konstatuoja mažieji operatoriai.

„Nors valdiškų organizacijų, kurios turėtų skelbti tokius konkursus, Lietuvoje yra per 2.000, pernai vykdyta vos 16 fiksuotojo ryšio pirkimo konkursų“, – sako Viktorija Burokaitė, fiksuotojo ryšio paslaugų UAB „CSC Telecom“ projektų vadovė Baltijos regionui. Mažieji operatoriai teigia, kad per 6 metus, kai baigėsi telekomo monopolis, įvyko ne daugiau kaip kelios dešimtys konkursų fiksuotajam ryšiui pirkti.

Išvengti konkursų valdiškoms įstaigoms leidžia Viešųjų pirkimų įstatyme esanti landa, kuria pasinaudojus galima neskelbti konkurso, o tiesiog pratęsti sutartį su senuoju tiekėju, todėl kiti rinkos dalyviai netenka galimybės pasiūlyti savo paslaugas.

„Gaila, tačiau ši nuostata, kuri turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kartais tampa landa, kuria pasinaudojama siekiant išvengti pirkimo skelbimo“, – konstatuoja Liudas Ramanauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas.

Kadangi IT ir telekomunikacijų sektoriuje darbai bei paslaugos neretai yra susiję su sudėtingais techniniais procesais, šis sektorius, anot jo, yra vienas iš tų, kuriame dažniausiai ir naudojamasi šia išimtimi.

Taupyti neaktualu

„Nesant konkursų ir konkurencijos, kai kurios įstaigos iki šiol šneka dideliais, net kelerių metų senumo tarifais“, – tikina „CSC Telecom“ atstovė.

Kad skelbdamos konkursus valdiškos įstaigos galėtų gerokai sutaupyti, anot jos, rodo kad ir Ūkio ministerijos (ŪM) pavyzdys. „Pernai jos skelbtą konkursą laimėjo senasis tiekėjas – TEO LT, tačiau vien dėl to, kad toks konkursas apskritai buvo skelbtas ir jame dalyvavo daugiau tiekėjų, kainos krito trečdaliu“, – pasakoja ji.

Kita problema, kad ir tų nedaugelio konkursų, kurie skelbiami, sąlygos būna tyčia ar netyčia parengtos su tam tikrais reikalavimais, palankiais vienam didžiajam operatoriui. Todėl alternatyvūs operatoriai dažnai net negali dalyvauti.

Tai būtų išspręsta, jei Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) parengtų rekomendacijas fiksuotojo ryšio konkursų sąlygoms.

Mažieji operatoriai „CSC Telecom“, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, UAB „Cubio“ ir kt. dar 2007 m. gruodį kreipėsi į VPT, kad šis tokias rekomendacijas parengtų.

„Tačiau jau daugiau nei metus tarnyba delsia tą padaryti. Nors štai mobiliojo ryšio paslaugų pirkimams tokios rekomendacijos jau yra parengtos“, – dėsto p. Burokaitė.

Rimgaudas Vaičiulis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, VŽ tikino, kad rekomendacijos jau parengtos – „tik reikia skaityti“. O skelbti konkursą ar ne, sprendžia perkančiosios organizacijos.

„Jų ir klauskite“, – pataria jis.

Anot p. Vaičiulio, pernai iš viso skelbta net 9.000 konkursų, todėl tarnyba nesidomėjo, kodėl tiek mažai konkursų rengiama būtent fiksuotajam ryšiui.

„Ar čia yra problema? Visuose viešuose pirkimuose yra labai rimtų problemų“, – sako pašnekovas.