Net sunkmečiu biudžetininkai nesuinteresuoti taupyti telefono pokalbiams ir internetui. Valstybinis sektorius iki šiol vengia skelbti konkursus telekomunikacijų paslaugoms pirkti. Skaičiuojama, jog dėl to vien už mobilųjį ryšį valstybė šiemet permokės iki 100 mln. Lt.

Apie valstybės institucijose įsišaknijusią ydingą praktiką neskelbti konkursų telekomunikacijų paslaugoms pirkti dalis ryšių bendrovių šaukia jau ne vienus metus. Bet padėtis nesikeičia net Vyriausybei paskelbus taupymo vajų.

Daugybė biudžetinių įstaigų ne tik neskelbia konkursų, bet netgi nevykdo šių pirkimų neskelbiamų apklausų būdu, o jei vykdo, į jas kviečia ne visus potencialius tiekėjus. Metų metais paslaugos perkamos iš to paties tiekėjo už jas mokant gerokai brangiau nei siūloma rinkoje.

Mindaugas Ubartas, UAB „Tele2“ Prekybos departamento direktorius, sako, jog, „Tele2“ skaičiavimais, šalyje yra 5.500 perkančiųjų organizacijų. Viešuosius mobiliojo ryšio paslaugų pirkimus pagal įstatymo raidę jos turėtų skelbti kas 3 metai, taigi kasmet turėtų vykti bent 1.600 konkursų. Tačiau realiai paskelbiama vos keli šimtai.

„Dauguma institucijų neskelbia konkursų ir mobilųjį ryšį perka iš to pačio tiekėjo. Mūsų žiniomis, kai kurios institucijos dėl to už pokalbius moka kosminiais tarifais – 50 ct ir net 80 ct už minutę. O paskelbusios konkursą ar bent apklausą, galėtų kainas susimažinti vidutiniškai 30%“, – pasakoja jis. „Tele2“ skaičiavimais, jei mobiliojo ryšio viešieji pirkimai pajudėtų, vien šiemet valstybė sutaupytų iki 100 mln. Lt. Visa biudžetinė mobilioji rinka, jos vertinimu, sudaro apie 400 mln. Lt.

Slepia, kiek moka

„Viena iš priežasčių, kodėl nieks nesikeičia – kad Viešųjų pirkimų tarnyba neskiria baudų už konkursų neskelbimą“, – sako p. Ubartas. Tačiau tikrai ne vienintelė.

Pvz., Lietuvoje net nėra sudaryta patikimo ir nuolat atnaujinamo perkančiųjų organizacijų sąrašo. „Nors teoriškai jį Ūkio ministerija yra patvirtinusi dar 2003 m., bet jis neišsamus. Pvz., pabandykite jame rasti kad ir LEO Lt. Taigi realiai ne tik tiekėjai, bet ir pati valstybė dorai nežino, kurios institucijos iš tikro turi vykdyti viešuosius pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir ką reikėtų kontroliuoti“, – šypsosi p. Ubartas.

„Tele2“ giria Teisingumo ir Susisiekimo ministerijas, internete jau paskelbusias, ką ir už kiek pirko pernai ir ką žada pirkti šiemet.

„Deja, dauguma institucijų iki šiol tokią informaciją slepia“, – kalba p. Ubartas. Pvz., „Tele2“ buvo 5.500 perkančiųjų organizacijų išsiuntusi paklausimus, iš kokio tiekėjo ir už kokią kainą jos pirko mobiliojo ryšio paslaugas, kada vėl planuoja pirkti.

„Atsakyti teikėsi vos 50, nors pagal viešojo administravimo įstatymą tokią informaciją jos privalo pateikti“, – sako „Tele2“ atstovas.

Nurodo sprendimą

Ne ką linksmesnė padėtis ir su fiksuotojo telefono ryšio bei interneto viešaisiais pirkimais. Mažieji operatoriai teigia, kad per 6 metus, kai baigėsi telekomo monopolis, įvyko ne daugiau kaip kelios dešimtys konkursų fiksuotajam ryšiui pirkti.

„Schema ta pati – konkursai neskelbiami, apklausų nedaroma. Dažnai metų metais tęsiamos dar monopolio laikais sudarytos sutartys su senuoju tiekėju – TEO LT, todėl kiti rinkos dalyviai netenka galimybės pasiūlyti savo paslaugas. Mūsų žiniomis, kai kurios tų sutarčių netgi neterminuotos, nors tai prieštarauja įstatymams“, – sako Maksimas Staškūnas, fiksuotojo ryšio ir interneto paslaugų teikėjos „CSC Telecom“ vadovas.

Ši įmonė suskaičiavo, kad pernai vykdyta vos 16 fiksuotojo ryšio viešųjų pirkimų .Ypač prasti interneto paslaugų pirkimo popieriai – šiemet jų suskaičiuota vos 4 ar 5.

Ponas Staškūnas sako, jog mažiesiems ryšio teikėjams gerokai palengvėtų, jei biudžetininkai bent viešai paskelbtų datas, kada buvo sudarytos jų sutartys dėl fiksuotojo ryšio ir interneto paslaugų pirkimo. Kol kas tokia informacija laikoma po devyniais užraktais.

„Tele2“ vertinimu“, 90% visos biudžetinės telekomunikacijų rinkos savo rankose šiandien laiko „TeliaSoneros“ valdomos Lietuvos ryšių bendrovės „Omnitel“ ir TEO LT.

Tačiau TEO atstovai gina biudžetininkus – esą konkursai vyksta. Ir sviedžia kritikos akmenį į mažųjų konkurentų daržą dėl jų paslaugų kokybės.

„Dažnai konkursus laimėjusios įmonės – TEO konkurentės – atpigina pokalbius valstybinių institucijų darbuotojams. Tačiau ligoninių, poliklinikų ir kitų gyventojams svarbių įstaigų interesantams skambinimas į jas pabrangsta kelis kartus. Manome, kad verta vystyti diskusiją apie kompleksinę telekomunikacijų įmonės teikiamą naudą, o ne vien tik versti valstybines įstaigas mažintis telekomunikacijų sąnaudas“, – sako Darius Gudačiauskas, TEO Pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovas.