Alternatyvūs fiksuotojo ryšio operatoriai skundžiasi, kad yra išmetami iš konkursų, nes perkančiosios organizacijos pradėjo reikalauti pateikti sekundinės apskaitos metrologų sertifikatą, jį Lietuvoje turi vienintelė TEO LT. Tokio sertifikato nereikalaujama jokioje ES šalyje. Mobilieji operatoriai, neturėdami sertifikato, sėkmingai laimi konkursus, o pati Viešųjų pirkimų tarnyba perka ryšio paslaugas iš sertifikato neturinčio operatoriaus.

Maksimas Staškūnas, fiksuotojo ryšio UAB „CSC Telecom“ vadovas, pasakoja, kad konkursai, į kurių sąlygas įtrauktas reikalavimas turėti šį sertifikatą, pasipylė nuo pernai metų pabaigos.

„Šio sertifikato, išskyrus TEO, neturi joks kitas Lietuvos fiksuotojo ar mobiliojo ryšio operatorius. Pradėjus reikalauti sertifikato, alternatyvūs operatoriai net negali konkursuose dalyvauti“, – pasakoja jis.

Kai kurių konkursų rengėjai, po to kai alternatyvūs operatoriai pateikdavo pretenziją, sąlygą dėl sertifikato panaikindavo. Kiti – atvirkščiai, sertifikato iš pradžių nereikalaudavo. Bet tada pretenziją pateikdavo TEO ir tokia sąlyga atsirasdavo.

„Sekundinės apskaitos sertifikavimas jau daug metų yra privalomas pagal Metrologijos įstatymą. Tačiau iki šių metų konkursuose sertifikato niekas neprašydavo“, – pažymi p. Staškūnas.

Pasak jo, visi Lietuvos operatoriai seniausiai vykdo sekundinę apskaitą, o sertifikatu pradedama piktnaudžiauti siekiant sukurti formalių apribojimų.

Meta įtarimus

„CSC Telecom“ vadovas pasakoja, kad Lietuvoje įrangos parengimu metrologinei patikrai užsiima KTU metrologijos institutas, kuris vienintelis ir nustato šios paslaugos kainą. Kainos milžiniškos – vien pateikti prašymą sertifikavimui kainuoja nuo 50.000 EUR.

„Be to, mūsų Metrologijos įstatyme įrašytas reikalavimas turėti šį sertifikatą iš esmės yra nesąmonė. Niekur ES to nėra“, – teigia jis. Tačiau Osvaldas Staugaitis, Valstybinės metrologijos tarnybos (VMT) vyriausiasis patarėjas, VŽ aiškina, kad konkursų rengėjai teisingai daro reikalaudami tokio popieriaus.

„Jį pagal įstatymą būtina turėti visiems operatoriams kaip patvirtinimą, kad jų sistemos tiksliai rodo pokalbių trukmę. Jei sertifikato nėra, galima įtarti, kad pokalbių apskaita netiksli“, – sako p. Staugautis.

Darius Džiaugys, TEO LT Informacijos sektoriaus vadovas, irgi tikina, kad sertifikatas būtinas: „Klausti, ar reikia jį turėti, yra tas pats, kaip klausti, ar reikia laikytis įstatymo.“

Mobilieji šaiposi

Tačiau mobilieji operatoriai šį reikalavimą vadina absurdu ir užtikrina pokalbius ir be jo apskaitantys tiksliai. Mat Lietuvoje naudojamas GSM standartas paprasčiausiai neleidžia didesnės paklaidos nei 0,1 sekundės.

Daiva Selickaitė, UAB „Omnitel“ atstovė, dėsto, kad jų bendrovė turi kitą – gamintojo pateiktą atitikties sertifikatą, kuris pripažintas visoje ES, o „Omnitel“ įrangos laikas yra susietas su Lietuvos laiko etalonu.

Rūta Liogienė, „Bitės“ atstovė, pasakoja, kad jie minėto sertifikato neturi, nes Metrologijos tarnyba negali „Bitės“ patikrinti ir jo išduoti, mat nėra patvirtintos metodologijos, pagal kurią būtų tikrinama įrangos atitiktis. Ją gali parengti tik mokslo įstaigos.

Pasak p. Liogienės, nė viena ES šalis, išskyrus Rumuniją, tokio reikalavimo neturi. O ir kitur pasaulyje jo nėra niekur, išskyrus Rusiją ir Ukrainą.

Andrius Baranauskas, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas, sako, kad operatoriai įstumti į absurdo ratą. „Kad KTU Metrologijos katedra sukurtų standartus, pagal kuriuos būtų galima atlikti tuos patikrinimus, mes turime jiems sumokėti. Tačiau nei Metrologijos tarnyba, nei šios katedros specialistai mums nesugeba paaiškinti, kiek tai kainuos. Iš mūsų tiesiog prašoma garantuoti apmokėjimą prieš darbą, nors nepasakoma, kokio dydžio jis bus“, – pasakoja p. Baranauskas.

Tarnyba nusiplauna

<>Alternatyvūs operatoriai ragina Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) atsižvelgti į šias aplinkybes ir pagaliau išsakyti tvirtą nuomonę, ar konkursuose reikia šio sertifikato.
Vaidotas Jakštas, VPT direktoriaus pavaduotojas, pripažįsta, kad konkursų rengėjai atsidūrė tarp verslo interesų girnų. Jei konkurse šio sertifikato reikalaujama, tai skundžiasi alternatyvūs fiksuotojo ryšio operatoriai. Jeigu nereikalaujama, vėl blogai – skundžiasi TEO.

„Tarnyba laikosi nuomonės, kad perkančiosios organizacijos turi teisę pačios nuspręsti, reikalauti to sertifikato ar ne“, – nuo aiškaus atsakymo išsisuka p. Jakštas.